Nuo industrializacijos laikų, įmonės pradėtos skirstyti į organizacinius vienetus. Tokiu būdu tapo įmanoma apjungti susijusias užduotis, veiklas bei resursus. Tačiau neapsieinama be iššūkių. Tam, jog maksimalizuotų efektyvumą, įmonės turi užtikrinti, kad atskiri departamentai dirba ir funkcionuoja kartu. Iškilę struktūriniai sunkumai turi nuolatos būti sprendžiami.
Dauguma kompanijų naudoja organizacines schemas, kad iliustruotų, kaip turi vykti atskirų departamentų darbas. Deja, neužtenka tiesiog sukurti struktūros ir tikėtis, jog departamentai sklandžiai veiks kartu. Aplinkybės turi būti sukurtos taip, jog darbuotojai NORĖTŲ veikti kartu.
Departamentas - socialinė grupė?
Iš sociologijos bei socialinės psichologijos žinome įvairius fenomenus, kurie apsunkina grupės bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, buvimas „savame“ ar „nesavame“ rate, stereotipų taikymas. Nors šie reiškiniai iki galo neapibūdina organizacinių vienetų bendradarbiavimo, jie atskleidžia, jog individai grupėje dažnai turi abejonių apie individus iš kitų grupių.
Įvairūs tyrimai ir eksperimentai rodo, jog priklausymo grupėje jausmas yra ypač ryškus, kai individualūs elementai yra labai panašūs socialiniu požiūriu. Socialiniai panašumai – tai ne tik išsilavinimo ar pajamų lygis, bet taip pat ir lytis, odos spalva bei hobiai. Tikėtina, jog specializuotas funkcijas turintys departamentai turi panašų išsilavinimo bei pajamų lygį. Remiantis šia prielaida, toks departamentas galimai suformuos atskirą socialinę grupę įmonėje.
Savos ir svetimos grupės bei stereotipai
Toks „savos“ grupės (in-group) sukūrimas, kur asmuo psichologiškai save identifikuoja kaip grupės narį, paskatina favoritizmą, nukreiptą į „savą“ grupę, bei favoritizmo nebuvimą „nesavoje“, „svetimoje“ grupėje (out-group). Toks pirmenybės skyrimas tam tikrai grupei gali atsiskleisti įvairiais būdais.
Ar dažnai girdite tokius žeminančius juokelius, kaip „tie nuobodos iš IT“, „tie, kur viršuj sėdi“ ar „tos sraigės iš gamybos“? Taip pat „nesavos“ grupės yra dažnai minimos siekiant pasiteisinti dėl nepasiektų rezultatų: „MES, aišku, kad dirbtume geriau, bet tie iš apskaitos skyriaus tempia mus žemyn“, „MES būtume jau seniai pardavę naują produktą, jei marketingo departamentas labiau stengtųsi“. Dėl tokio „nesavos“ grupės mąstymo, darbuotojai gali nebenorėti dirbti kartu su kitais departamentais.
Tokie komentarai dažniausiai kyla dėl išankstinių nusistatymų, tačiau, grupėms pamažu traukiantis vienos nuo kitų, intensyvėja. Toks ciklas gali sumažinti atskirų departamentų efektyvumą, net esant idealioms struktūrinėms sąlygoms. Tam, jog toks reiškinys būtų išvengtas, įmonės turėtų reguliariai organizuoti jungtines komandos formavimo sesijas. Jų metu, asmenys iš skirtingų departamentų turėtų būti paskirti į vieną komandą, jog aptartų tarpusavio bendradarbiavimą.
"Beat the Box" sujungia departamentus
Patyriminės komandos formavimo veiklos „Beat the Box“ metu, grupė suskirstoma į mažas komandas ir kiekvienai skiriama po užrakintą dėžę. Trumpas ir intriguojantis vaizdo klipas pristato užduotį bei paleidžiamas 90 minučių laikmatis. Visi reikalingi įrankiai paslėpti po keliais užraktais, o jiems atrakinti reikia įveikti eilę galvosūkių. Pradžioje, dalyviai yra įsitikinę, jog konkuruoja tarpusavyje, kadangi dirba komandomis, turi tuos pačius išteklius bei instrukcijas, kuriose nenurodyta bendradarbiauti.
Kiekviena komanda siekia atidaryti savo dėžes bei lagaminus viduje kuo greičiau. Visgi, laikui bėgant paaiškėja, jog siekiant įveikti tolimesnes užduotis, jiems reikės kitų grupių atrastos informacijos ir tik taip galės sustabdyti laikmatį. Komandos (kaip ir atskiri departamentai) privalo dalintis atsakymais (darbo rezultatais), jog laiku įvestų kodą (pasiektų įmonės tikslą).
Komandos formavimas sustiprina departamentų veiklą kartu
Toks komandos formavimas fokusuojasi ties dviem skirtingais aspektais, jog pagerintų skirtingų departamentų bendradarbiavimą: visų pirma, visa grupė padalinama į mažas komandas, kad darbuotojai iš skirtingų skyrių dirbtų kartu. Aktyvi kooperacija bei vieno tikslo siekimas gali padėti atsikratyti išankstinių nuostatų bei „savos“ grupės mąstysenos. Visų antra, dalyviams žaismingu būdu primenama, kaip svarbu kiekvienam departamentui nepamiršti ir laikytis bendro tikslo, kurio siekti reikia kartu.
